Drėgmės įsigėrimo į statybines medžiagas priklausomybė nuo bendro lietaus ir vėjo poveikio

Drėgmė patenka į medžiagą arba iš kitos medžiagos, turinčios didesnį viršhigroskopinį drėgnį ir mažesnį drėgmės imlumą, arba tiesiogiai drėkinant konstrukciją vandeniu. Patekęs ant sienos išorinio paviršiau ar ant stogo dangos, visas vanduo arba jo dalis įsigeria į paviršiaus sluoksnio medžiagą ir juda gilyn. Vandens įsigėrimo ir judėjimo medžiagoje procesai tarpusavyje priklausomi: keičiantis drėgmės kiekiui išoriniame sienos sluoksnyje, kinta tolimesnio drėgmės judėjimo parametrai. Sienoje judančios drėgmės kiekis priklauso nuo to, kokios jėgos sąlygoja drėgmės judėjimą nagrinėjamame sienos sluoksnyje. Esant bendram lietaus ir vėjo poveikiui, ant išorinių sienos, stogų dangos, ne visada susidaro ištisinė vandens plėvelė. Perdrėkimo trukmė nedaug priklauso nuo slėgio. Pagrindiniai bandinių perdrėkimo veiksniai yra lietaus trukmė ir į vertikaliųjų paviršių iškrintančių kritulių kiekis. Lyjant, kai ant bandinio paviršiaus nesusidaro ištisinė vandens plėvelė, visą lietaus vandenį sugeria bandinio paviršius. Tiriant skiedinių atsparumą klimato poveikiui, buvo paimti Lietuvoje gaminamieji sausieji skiedinių mišiniai. Kalkių skiediniai labai plastiški, gerai sukimba su pagrindu, mažai traukiasi, bet lėtai kietėja ir yra neatsparūs drėgmės poveikiui. Cemento skiediniai atsparūs drėgmei, stiprūs, tačiau mažiau plastiški, blogiau sukimba su pagrindu. Sudėtiniai cemento ir kalkių skiediniai plastiški, pakankamai stiprūs ir atsparūs šalčiui, gerai sukimba su pagrindu. Norint prailginti skiedinių neperdrėkimo trukmę, į skiedinius yra dedama įvairių polimerinių, stogo dangos paviršių aktyvinančių ar didinančių nelaidumą vandeniui priedų. Tačiau, naudojant šį paviršių aktyvinantį priedą, skiediniai neapsaugomi nuo perdrėkimo. Norint, kad skiediniai neperdrėktų, yra naudojami įvairūs atviras poras užkemšantys priedai. Skiedinio bei...

Read More